 |
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
|
|
á pradþià 
|
BIRÞELINËS PAMALDOS
Ðvè. Jëzaus Ðirdies litanija Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison! Tëve, dangaus Dieve, pasigailëk mûsø! Jëzaus Ðirdie, Sûnaus amþinojo Tëvo, | pasigailëk mûsø! Dievo Avinëli, kuris naikini pasaulio nuodëmes, Jëzau, romusis ir nuolankiaðirdi! Melskimës. Visagali amþinasis Dieve, paþvelk á savo Sûnaus Ðirdá ir á tai, kaip ji Tave pagarbino bei kuo Tau uþ nusidëjëlius atsilygino. Mûsø praðomas pasigailëti, maloniai mums atleisk vardan savo Sûnaus Jëzaus Kristaus, kuris su Tavimi gyvena ir vieðpatauja per amþius. Amen.
Þmonijos paaukojimo Ðvè. Jëzaus Ðirdþiai aktas MIELASIS JËZAU, þmonijos Atpirkëjau, paþvelk á mus, nuolankiai suklaupusius prieð Tavo altoriø (paveikslà). Mes Tavo esame ir norime tavo bûti. Kad dar tvirèiau galëtume su Tavimi susijungti, ðiandien visi ir kiekvienas pasiaukojame Ðvenèiausiajai Tavo Ðirdþiai. Gerasis Jëzau! Daugelis Tavæs visiðkai nepaþásta, daugelis, paniekinæ Tavo ásakymus nuo Tavæs nusigræþë. Pasigailëk jø ir visus patrauk prie savo Ðvenèiausios Ðirdies. Bûk, Vieðpatie, Valdovas ne vien iðtikimøjø, kurie niekada nuo Tavæs nepasitraukia, bet ir sûnø palaidûnø, kurie Tave paliko. Padëk jiems greitai sugráþti á Tëvo namus, kad neþûtø dvasios skurde. Bûki Valdovas tø broliø, kurie yra nuo mûsø atsiskyræ dël klaidø ar nesantaikos. Paðauk juos á tiesos pilnatvæ ir tikëjimo vienybæ, kad bûtø viena kaimenë ir vienas ganytojas. Taip pat visus Tavæs dar nepaþástanèius atvesk á savo tikinèiøjø ðeimà. Suteik, Vieðpatie, savo Baþnyèiai tikrà klestëjimà, duok visoms tautoms taikà ir ramybæ. Padaryk, kad visoje þemëje skambëtø vienas balsas: Garbë ir ðlovë mûsø Iðganytojo dieviðkajai Ðirdþiai per amþius! Amen.
Giesmës birþelio menësiui IÐ ÐIOS ÞEMELËS, aðarø klonio, * á dangø kyla mûsø mintis. * Ðirdie Ðvenèiausia, versme maloniø, * á Tave kreipiam savo akis. * Iðgirsk meilingai mûsø ðauksmus, * savo malone gelbëki mus! Brangusis Jëzau, amþiø gërybe, * iðtroðkus meilës Tavo Ðirdis. * Leisk nugalëti mûsø silpnybæ, * tepasibaigia klaidø naktis. * Sustiprink valià, protà apðviesk, * savo malone mus visus kviesk. – Ðirdie Ðvenèiausia... Ðirdie Ðvenèiausia, iðgirsk meldimà, * priimk mûs aukà, skiriamà Tau. * Þmonijos dvasiai duok atgimimà, – * Tau visos tautos noriai tarnaus. * Surink á vienà bûrá avis; * jei Tu apleisi, kas iðganys? – Ðirdie Ðvenèiausia... * JËZAUS ÐIRDIE ÐVENÈIAUSIA, dël mûsø atverta, * Ðirdie, kuri liepsnoji mums meile amþina. * Tu vargstanèiai þmonijai ðviesi viltis esi, * Tu sielà nelaimingà paguodi, gaivini. Pasaulyje tiek vargo, nër laimës pastovios; * daþnai nyku ir ðalta, ir daug, oi daug kanèios! * Á Tavo Ðirdá, Jëzau, mus nuveda viltis, * kad praðymus iðgirsi, nuskaidrinsi mintis. Tu supranti mûs maldà, Tu mûs kanèias matai, * net ko Tau nepasakom, ir ðitai Tu þinai. * Tavo Ðirdies Ðvenèiausios gerumas nuostabus, * gailestingumas Tavo mums daro stebuklus. Kelionëje ðios þemës leisk mums mylët Tave, * kai þemæ ðià apleisim, paðauki pas save; * ten su dangaus ðventaisiais giedosim amþinai: * „Garbë Ðvenèiausiai Ðirdþiai, mums meile deganèiai!“ IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Baèkis. |
á virðø